Adomas Mickevičius

Romantizmo laikotarpio lenkų poetas ir publicistas ("bardų" trejybės lyderis). Advokato sūnus Mikołaj (m. 1812 m.) iš Poraj herbo ir Barbara, gim. Majewska. Baigė Vilniaus universiteto Literatūros fakultetą; Paskui iš stipendijos dirbo mokytoju Kaune. Jis buvo vienas iš slaptos savišvietos Filomatų draugijos įkūrėjų (1817 m.), už kurią 1823 m. buvo suimtas ir nuteistas apsigyventi giliai Rusijoje. 1824-1829 m. gyveno Sankt Peterburge, Maskvoje ir Kryme; paskui tremtyje Paryžiuje. Lozanos akademijoje dėstė lotynų kalbą (1839), o nuo 1840 m. – slavų literatūrą College de France Paryžiuje. 1841 m. įsitraukė į religinį A. Towiańskio judėjimą. Tautų pavasario metu buvo „Fraro" vyriausiasis redaktorius. dienraštis „Trybuna Ludów" ir savanoriškos Lenkijos grupės, kuriai parašė demokratinę principų kompoziciją, organizatorius.

Gimė

1798 m. gruodžio 24 d. Zaosije netoli Novogrudeko

Mirė

1855 m. lapkričio 26 d. Konstantinopolyje (šiandien: Stambulas)

Svarbiausi darbai:

Baladės ir romansai (1822), Gražina (1823), Krymo sonetai (1826), Konradas Valenrodas (1828), Dziady (II ir IV dalis 1823, III dalis 1832), Lenkų tautos ir lenkų piligrimystės knygos (1833), Panas Tadeušas (1834); eilėraščiai: Odė jaunystei (1820), Motinai lenkai (1830), Pulkininko mirtis (1831), Ordono Redutas (1831)